1980-aisiais metais Daividas Kolbas įkurdinėjo naująją, tuometinę, mokymosi struktūrą “Experience Based Learning System”, turėdamas tikslą tirti ir vystyti efektyvius praktinius sprendimus empirinio mokymosi srityje.
Jo teorija apie keturis pagrindinius žmogaus mokymosi etapus arba mokymosi fazes taip pat yra gerai žinoma kaip Kolbo mokymosi rato metodas.
Šis metodas ugdo efektyvaus mokymosi ir įvairių gyvenimo patirčių integravimo įgūdį.
Todėl šioje veikloje detaliau susipažinsime su šio mokymosi modelio struktūra ir veikimo principais.
Visas šio modelio ciklas skirstomas į keturis pagrindinius etapus:
Konkreti patirtis, kuri yra išgyvenama tokia, kokia ji yra dar kol kas be intensyvesnių vertinimų ir aptarimų. Šiame etape svarbiausias yra konkretaus individo subjektyvus patyrimas, emocijos ir jausmai, kuriuos jis patiria.
Refleksija ir apmąstymas. Šiame etape individas jau yra atsitraukęs nuo išgyventos patirties ir žvelgia į jos siužetą, tarsi žiūrėdamas filmą, kuriame jis pats - pagrindinis (o, galbūt, ir nebūtinai pagrindinis) veikėjas. Šiame etape dar nėra daromos konkrečios išvados, jame gali vyrauti patys įvairiausi jausmai ir išgyvenimai, tiek teigiami, tiek neigiami.
Abstraktus konceptualizavimas, kurio metu visa antrame etape surinkta informacija pradedama struktūruoti į konkretesnes formas ir paveikslus. Šiame etape atsiranda išvados ir prielaidos, leidžiančios apibendrinti ir suspausti visą išgyventą patirtį iki vieno ar kelių konkretesnių žodinių ir emocinių darinių.
Aktyvus eksperimentavimas. Tai žingsnis, kuriame trečiojo etapo metu padarytos išvados pritaikomos realiame veiksme. Šiame etape, priklausomai nuo patirties pirmame etape ilgumo, intensyvumo ir reikšmės, gali keistis konkretūs įpročiai individo gyvenime, padaromi vienokie ar kitokie pokyčių sprendimai.