Mokymasis ir mąstymas

Content

Daugybė mokslininkų visame pasaulyje jau ne vienus metus iš įvairių perspektyvų tyrinėja žmogaus mokymosi ir pažinimo mechanizmus, darančius įtaką tiek žmogaus išgyvenimui, tiek visos žmonijos nuolatinio tobulėjimo procesui.
﻿
Vienas garsiausių mokslininkų, XX a. iškėlęs į viešumą tyrimų rezultatus, atvėrusius žmogaus nesąmoningo išmokimo plotmes, buvo Ivanas Pavlovas. Pavlovas atrado sąsają tarp šuns, dalyvavusio eksperimente, jam tiekiamo maisto ir prieš patiekiant maistą suskambančio garso. Ilgainiui šuns kūnas, pasąmoningai susiejęs garsą su maisto tiekimu, imdavo reaguoti (jo kūne išsiskirdavo seilės) net ir nematant paties maisto. Šis reiškinys buvo pavadintas klasikiniu sąlygojimu.
﻿
Pavlovas ir toliau tęsė savo tyrimus, atrasdamas vis daugiau naujų dalykų, tokių kaip reakcijos blėsimas ir atsinaujinimas, kuris parodė, kad kartą atrasta sąsaja gali būti laikinai išblėsusi, tačiau niekuomet galutinai nepamirštama ir gali atsinaujinti tinkamai dirginant. Taip pat buvo atrasti ir tokie reiškiniai kaip apibendrinimas ir atskyrimas – tai žmogaus gebėjimas atitinkamai reaguoti į panašius dirgiklius ir atskirti tuos, kurių skirtumai yra didesni. Ši savybė, nors ir skamba paprastai, tačiau yra viena svarbiausių rūšių išgyvenimui.
﻿
Burrhusas Fredericas Skinneris tyrinėjo teigiamo ir neigiamo pastiprinimų mokymosi procese vaidmenis. Jis atrado, kad teigiamas pastiprinimas visuomet skatina atlikti veiksmą, kurio ilgainiui išmokstama, o neigiamas pastiprinimas – imtis visų priemonių, kad diskomfortą keliantys pojūčiai tuojau pat pasibaigtų.
﻿
Albertas Bandura tyrinėjo žmogaus mokymosi stebint galimybes, teigdamas: „Mokytis būtų labai sunku, jau nekalbant apie tai, kad rizikinga, jei žmonės turėtų remtis vien tik savo pačių veiksmų padariniais, kurie nurodytų jiems, ką daryti.“ Vienas liūdniausių atradimų jo eksperimentuose buvo tai, kad stebėdamas žmogus įsisavina tiek teigiamo, tiek neigiamo elgesio, tokio kaip smurtas, neapykanta ar panašūs, patirtis. Stebint taip pat išmokstami ir perimami įvairūs stereotipai – lyčių, rasių, visuomenės klasių ir kiti. Taip, anot Banduros, vyksta socialinis modeliavimas, iš kurio ištrūkti, suprantant, kas iš tiesų yra teisinga, o kas – destruktyvu, pakankamai sunku.
﻿
Šiame mokymosi grojaraštyje, remdamiesi savo asmeninėmis konkrečiomis patirtimis, patyrinėsime galimus refleksinio pobūdžio mokymosi modelius. 
﻿
﻿

Activities to complete

Complete the following activities, earn badges and you will see your playlist progress updated

1. D. Kolbo mokymosi ratas

Mandatory

20 minutes

View full activity

2. Devyni asmens mokymosi tipai

Mandatory

15 minutes

View full activity

Content

Naujajame Kolbo tyrimų leidinyje “The Nine Learning Styles of the KLSI 4.0” (Kolb & Kolb 2013) yra pateikiami devyni asmens mokymosi tipai, labiau prijaučiantys ir besikoncentruojantys tam tikruose mokymosi rato ketvirtyje.  
﻿
INICIATORIAI: Tai toks tipas žmonių, kurie prioritetą teikia veiksmui ir iniciatyvoms, neturėdami didelio susidomėjimo refleksijomis ir analizavimu. Jiems patinka dinamiškas gyvenimo būdas, kuomet turi galimybę dažnai keisti gyvenamąją vietą ir komandas, su kuriomis dirba. Labiausiai mėgsta mokytojus, kurie atlieka koučerių arba mentorių vaidmenį, kuris galėtų padėti jiems greitai ir efektyviai mokytis iš asmeninės patirties. 
﻿
﻿
EKSPERIMENTATORIAI: Šiam tipui svarbus aktyvus ir nuodugnus įsitraukimas į veiksmą ir eksperimentavimas taikant įvairius elgesio modelius, reflektuojant pačios patirties eigoje. Eksperimentatoriai renkasi mokymosi ir darbo vietas, kuriose turi galimybę aktyviai įsitraukti į veiksmą ir komunikaciją su kolegomis ir bendraminčiais. Jiems yra svarbus konstruktyvus grįžtamasis ryšys ir artimas, pasitikėjimus grįstas santykis su mokytoju. 
﻿
﻿
GENERATORIAI: Šio tipo žmonės turi lakią vaizduotę ir stipriai išvystytą refleksijos ir savirefleksijos įgūdį. Jie geba generuoti didelį kiekį idėjų vienu metu ir apžvelgti išgyvenamas patirtis iš įvairių pusių. Mėgaujasi mokymosi procesais, kuomet turi galimybę ieškoti sprendimų ir inovatyvių požiūrio taškų. Labiausiai mėgsta mokytojus, kurie užima fasilitavimo vaidmenį ir yra jautrūs bei kūrybingi. 
﻿
REFLEKTUOTOJAI: Renkasi išsamią refleksiją ir mėgsta išsamų dalyko ar patirties išanalizavimą. Dirbant ir mokantis jiems svarbu turėti galimybę palaikyti konstruktyvią diskusiją ir keistis informacija su kolegomis. Mėgsta skaityti knygas ir gerbia mokytojus, kurie suteikia galimybę mokytis ir atlikti užduotis individualiai bei yra atviri idėjų kvestionavimui ir išsamiam aptarimui. 
﻿
﻿
ANALITIKAI: Šiam tipui svarbu pasiekti konkrečias išvadas ir koncepcijas, kurias jie siekia suformuoti tiek savarankiškai, tiek integruodami autoritetų (mokslininkų, autorių) suformuotas mintis ir koncepcijas. Mieliau renkasi dirbti ir mokytis vieni nei komandoje. Gerbia mokytojus, su kuriais gali diskutuoti, išsamiai nagrinėjant įvairias temas. 
﻿
﻿
MĄSTYTOJAI: Šio tipo žmonės mintyse nuolat keliauja nuo abstrakčių stebėjimų refleksijų iki konkretizuotų koncepcijų, iš kurių formuoja struktūruotus sprendimus. Jiems labiausiai imponuoja aiškiai struktūruota mokymosi ir darbo aplinka, kurioje jie gerai supranta vaidmenis ir laiko rėmus. Dažniau renkasi dirbti vieni, kadangi turi stipriai išreikštą poreikį pakankamai laiko skirti apmąstymams ir išvadoms. Prioritetą teikia mokytojo ekspertiškumui. 
﻿
﻿
SPRENDIMŲ PRIĖMĖJAI: Šiam tipui gyvybiškai svarbu turėti erdvę ir galimybę turimas koncepcijas gryninti į konkrečius veiksmų sprendimus ir pokyčius. Jie mėgsta eksperimentuoti, todėl mielai renkasi patirtinį mokymąsi, eksperimentavimus, labaratorijas, projektines veiklas. Gerbia mokytojus, kurie turi aiškias vertybes, tikslus ir mokymo struktūrą. 
﻿
﻿
AKTYVISTAI: Šis tipas greitai mokosi stebėdamasi ir perimdamas konkrečius veikimo modelius bei minčių koncepcijas. Vieu metu geba atlikti keletą darbų ir mielai renkasi eksperimentuoti. Geriausiai mokosi dirbant komandoje ir aktyvių diskusijų metu. Renkasi mokytojus su kuo didesniu realios patirties bagažu. 
﻿
﻿
BALANSUOTOJAI: Tai pats lanksčiausias tipas, kuris geba prisitaikyti prie įvairiausių mokymosi ir gyvenimo aplinkybių, greitais tempais išgyvenant spiralinius mokymosi ciklus. Renkasi mokymasi, kuriame gali pritaikyti visus įmanomus metodus ir stilius. Išmintingi ir intelektualūs.  
﻿
﻿
Šioje veikloje plačiau patyrinėsime šiuos mokymosi tipus. 

Get activity badge

Devyni asmens mokymosi tipai Get this badge

Šis ženkliukas patvirtina, kad susipažinau ir patyrinėjau devynis asmens mokymosi tipus pagal D. Kolb'ą.
﻿
﻿

Tasks

Task no.1

Evidence verified by: one activity organiser

Kviečiame prisiminti ir įsivertinti patirtas keturias skirtingas stadijas: patirties, refleksijos, konceptualizavimo, veiksmų planavimo ir jas įsivertinti per pateiktus 9 mokymosi tipus. Kuris tipas artimiausias tau ir dėl ko?

3. Andrew Pollardo mokymosi ratas

Mandatory

15 minutes

View full activity

Skills

ESCO

#plan learning

ESCO

#learning technologies

ESCO

#reflexion

ESCO

#e-learning

ESCO

#reflect on learning process

ESCO

#self-reflection

Activities: 3

Started: 46

Completed playlist: 7

Time to complete: 50 minutes

Organisers

New Dimension in Career Guidance

Badgecraft hosts this platform and develops it together with leading educational organisations. The European Union's programme Erasmus+ granted co-funding for building the first version of this platform. Contact support@badgecraft.eu.